Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gerai – žmogus dirba, rūpinasi šeima, palaiko socialinius ryšius, tačiau viduje gali slypėti nuolatinis nuovargis, apatija, dėmesio sutrikimai ir emocinis išsekimas arba kitaip – būsena, vadinama „tyliąja“ ar „aukštai funkcionuojančia“ depresija (angl. high-functioning depression). 

Nors tai nėra oficiali medicininė diagnozė, klinikinėje praktikoje ji sutinkama labai dažnai.

„Skirtingai nei klasikinė depresija, ši būklė ilgą laiką gali likti nepastebėta – tiek pačių sergančiųjų, tiek jų artimųjų ar kolegų. Mat žmonės lyg ir normaliai funkcionuoja, o simptomai prisidengia kasdieniu užimtumu, pareigomis ar net perfekcionizmu. Tačiau, jei laiku nesulaukiama pagalbos, pasekmės gali būti skaudžios tiek psichologiškai, tiek fiziškai,“ – sako Greta Domantaitė, psichiatrė, Vilnelės klinikų gydytoja.

Kas yra „tylioji“ depresija? „Tyliosios“ depresijos požymiai

„Tylioji“ depresija – tai būklė, kai patiriami tokie depresijos požymiai kaip energijos stoka, malonumo praradimas (anhedonija), dėmesio sutrikimai, miego problemos, kaltės jausmas ar nerimas, tačiau išoriškai išlaikomas „normalus“ gyvenimas. Žmogus gali dirbti, rūpintis šeima, net atrodyti sėkmingas, bet viduje jaustis išsekęs.

„Tyliosios“ depresijos simptomai dažniau pasitaiko tarp 35-54 metų moterų. Kaip rodo tarptautiniai tyrimai, būtent ši grupė patiria didžiausią fizinį ir emocinį krūvį: darbas, vaikų auklėjimas, santykių palaikymas, o neretai ir vyresnių artimųjų slauga. Visa tai lemia lėtinį stresą, kuris ilgainiui virsta depresijos simptomais.

„Moterys jaučia stiprų visuomenės spaudimą būti atsakingomis, stipriomis ir viską spėjančiomis. Dėl to jos dažnai neigia vidinius sunkumus ir nesidalina tuo su aplinkiniais, o „tylioji“ depresija ilgą laiką lieka nepastebėta,“ – pasakoja psichiatrė.

Pagrindiniai depresijos simptomai

Pasak G. Domantaitės, „tyliąją“ depresiją galima atpažinti pagal šiuos požymius:

• Anhedonija – gebėjimo patirti malonumą sumažėjimas.
• Nuolatinis energijos trūkumas.
• Dėmesio ir koncentracijos sutrikimai – sunku susikaupti, daugėja klaidų, ilgėja užduočių atlikimo laikas.
• Miego ir apetito sutrikimai – nekokybiškas miegas, pakitęs apetitas.
• Kaltės jausmas ir nerimas.

„Simptomai primena klasikinės depresijos vaizdą, tačiau yra esminių skirtumų. HFD atveju, nepaisant simptomų, žmogus išlaiko socialinį ir profesinį funkcionavimą. Klasikinės depresijos atveju dažnai prarandamas gebėjimas atlikti net kasdienes užduotis“, – aiškina gydytoja psichiatrė G.Domantaitė.

Kodėl ši depresija dažnai nepastebima?

1. Simptomai vystosi palaipsniui. Jie gali atrodyti kaip įprastas nuovargis ar stresas.
2. Socialiniai lūkesčiai. Pvz., moterims tenka daug vaidmenų – jos jaučiasi privalančios su viskuo susitvarkyti pačios.
3. Stigmos visuomenėje. Depresija ir nerimas, sunkumai bei psichologinė pagalba jiems išspręsti vis dar klaidingai laikomi silpnumo ženklu, todėl žmonės vengia kreiptis į psichikos sveikatos centrą ar pas psichiatrą.

Pasekmės, jei pagalbos nesulaukiama

Negydoma „tylioji“ depresija gali progresuoti į rimtesnius sutrikimus. Ji siejama su:

• padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto rizika;
• imuninės sistemos nusilpimu;
• lėtiniu stresu, kuris aktyvuoja uždegiminius procesus;
• socialiniu atsiribojimu ir perdegimu darbe.

„Lėtinis depresinis būvis ilgainiui gali paveikti visą organizmą – nuo širdies veiklos iki imuninės sistemos. Todėl svarbu nelaukti, kol simptomai taps nepakeliami,“ – pabrėžia G. Domantaitė.

Kaip padėti sau sergant depresija?

Svarbiausia – suprasti, kad ši būklė nėra silpnumas, o medicininė problema. Jei atpažįstate simptomus, verta kreiptis pagalbos. Pirmas žingsnis – psichologinė pagalba: psichologo konsultacija arba apsilankymas pas psichiatrą.

Efektyviausias gydymas dažniausiai yra kompleksinis:

• gyvenimo būdo korekcijos (miegas, fizinis aktyvumas, mityba);
• psichologinė pagalba – psichoterapija, individuali ar grupinė psichologo konsultacija;
• medikamentinis gydymas, jei būtina.

Vilnelės klinikose teikiamos tiek psichologinė pagalba, tiek psichiatrų priežiūra, todėl čia galima gauti visapusišką pagalbą.

Jūsų kelias į vidinę darną

Pagalbos paieška – tai brandos ir rūpesčio savimi ženklas. Mūsų psichiatrai ir psichologai Vilniuje pasirengę išklausyti, padėti atpažinti sunkumus ir pasiūlyti tinkamiausią pagalbos būdą. Vilnelės klinikose rasite saugią, jaukią erdvę, kurioje svarbiausia – Jūsų emocinė gerovė.

Psichologai ir psichiatrai

Vyrų patirtys

Nors „tylioji“ depresija dažniausiai aptariama kalbant apie moteris, vyrai taip pat ją patiria. 

Simptomai gali būti kitokie: padidėjęs dirglumas, socialinė izoliacija, polinkis į rizikingą elgesį ar priklausomybes.

„Dėl socialinių vaidmenų vyrai patiria didelį spaudimą būti sėkmingais ir emociškai santūriais. Nepajėgumas atitikti šiuos lūkesčius gali lemti lėtinį stresą ir depresinę būseną“, – pažymi gydytoja.

ADHD ir depresija moterims

Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie ADHD ir moterims. Nediagnozuotas dėmesio ir aktyvumo sutrikimas gali būti dar viena priežastis, kodėl moterys patiria didelį nuovargį ir emocinius sunkumus. ADHD dažnai lydi dėmesio sutrikimai, nerimas ir padidėjusi depresijos rizika.

Vilnelės klinikų specialistai gali padėti atpažinti ADHD simptomus, įvertinti jų sąsajas su depresija ir pasiūlyti tinkamą gydymą.

Kodėl verta kreiptis į Vilnelės klinikų specialistus?

Vilnelės šeimos klinika – vieta, kurioje veikia modernus psichikos sveikatos centras Vilniuje, kuriame dirba didelė patyrusių specialistų komanda. Mūsų klinikoje galite gauti:

• psichologo konsultacijas individualiai ar šeimai;
• pagalbą, kai patiriama depresija ir nerimas, perdegimas darbe;
• medicininę psichiatro pagalbą ir ilgalaikę stebėseną;
• kompleksinę priežiūrą ADHD atvejais.

Kiekvienas pacientas gauna individualų planą, pritaikytą jo poreikiams ir gyvenimo situacijai.

Pabaigai

„Tylioji“ depresija – tai ne laikinas nuovargis, o rimta psichikos sveikatos problema. Laiku kreipiantis į psichiatrą ar psichologą, ši būklė gali būti sėkmingai valdoma. Jei jaučiate emocinį išsekimą, apatiją ar dėmesio sutrikimus, nelaukite – profesionali psichologinė pagalba prieinama čia ir dabar.

„Efektyviausias gydymas yra kompleksinis: gyvenimo būdo pokyčiai, psichoterapija, o esant būtinybei – ir medikamentai. Labai svarbus ir artimųjų palaikymas“, – primena psichiatrė G. Domantaitė.

Dažniausiai užduodami klausimai

Nuo ko atsiranda depresija?

Depresija dažniausiai kyla veikiant keliems veiksniams: genetiniam polinkiui, biocheminiams pokyčiams smegenys, ilgalaikiam stresui, traumuojantiems įvykiams ar nuolatinei emocinei įtampai. Svarbu suprasti, kad depresija nėra silpnumo ženklas – tai yra medicininė būklė, kuri atsiranda esant aiškiems biologiniams ir psichologiniams pagrindams.

Kiek laiko gydoma depresija?

Skirtingos depresijos rūšys, formos ir simptomai yra gydomi individualiai – nuo to priklauso ir gydymo trukmė. Lengvesniais atvejais pagerėjimas gali būti juntamas jau po kelių savaičių, o kompleksinis gydymas dažnai trunka kelis mėnesius ar ilgiau.

Ar depresija pagydoma?

Taip, dažniausiai depresija gali būti sėkmingai suvaldoma ar net visiškai įveikiama, tačiau tam reikalingas gydymas – psichoterapija, gyvenimo būdo pokyčiai, prireikus – medikamentai.

Kaip padėti žmogui, sergančiam depresija?

Svarbiausia – būti šalia, išklausyti ir nesmerkti. Jei to dar nedaro, artimąjį padrąsinkite kreiptis į specialistą, galite pasiūlyti palydėti jį į konsultaciją ar tiesiog palaikyti kasdienybėje. Net ir paprastas pasidomėjimas ir klausimas „kaip jautiesi?“ gali būti labai reikšmingas.

Kaip išvengti depresijos?

Nors visiškai užkirsti kelio depresijai neįmanoma, galima šiek tiek sumažinti jos atsiradimo riziką kontroliuojant išorinius veiksnius: t. y., pasirūpinant kokybišku poilsiu, fiziniu aktyvumu, subalansuota mityba, palaikant artimus santykius, laiku ieškant pagalbos, kai užkl