Inkstų tyrimai – svarbi profilaktikos priemonė, apie kurią verta prisiminti Pasaulinės inkstų dienos, minimos kovo 13-ąją, proga. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį į tai, kad inkstų ligos dažnai vystosi tyliai, be aiškių simptomų, ir neretai nustatomos tik tada, kai pažeidimas jau pažengęs.

Net iki 1 iš 10 suaugusiųjų gali turėti lėtinę inkstų ligą to nežinodami. Būtent todėl mūsų klinika šiai progai rekomenduoja ne pavienius tyrimus, o visapusišką inkstų būklės įvertinimą: Vilnelės klinikose atliekami šlapimo ir kraujo tyrimai, inkstų echoskopija, po atliktų tyrimų teikiama šeimos gydytojo konsultacija, o įtarus inkstų susirgimą, pacientai nukreipiami konsultacijai pas gydytoją specialistą (pvz. nefrologą).

Kodėl vien kreatinino tyrimas nesuteikia pakankamai informacijos apie inkstų funkciją?

Kreatinino tyrimas, nors ir itin svarbus, dažnai neatskleidžia ankstyvų inkstų pažeidimo požymių, nes ankstyvose ligos stadijose kreatinino koncentracija kraujyje dar gali išlikti normos ribose. Būtent todėl Vilnelės klinikos siūlo išsamų tyrimų paketą, leidžiantį įvertinti daugiau inkstų funkcijos rodiklių. Mūsų inkstų tyrimai apima:

• inkstų filtravimo gebą;
• struktūrinius pakitimus;
• baltymų netekimą su šlapimu;
• elektrolitų pusiausvyrą;
• mineralų apykaitą;
• uždegimą;
• mažakraujystę;
• dažniausias lėtinio inkstų pažeidimo priežastis (diabetą, hipertenziją).

Ką parodo mūsų atliekami inkstų tyrimai?

Inkstų echoskopija padės įvertinti inkstų dydį, formą, parenchimos storį, echogeniškumą, galimus akmenis ar šlapimo nutekėjimo sutrikimus.

Laboratoriniai inkstų tyrimai padeda įvertinti inkstų funkciją ir galimus organizmo pokyčius, kurių neparodo vaizdiniai tyrimai. Bendras šlapimo tyrimas – uždegimą ir lėtinių ligų sąlygotą inkstų pažeidimą; albumino / kreatinino santykis (ACR) – vienas jautriausių ankstyvos inkstų ligos rodiklių. Kiekvienas kraujo tyrimas taip pat atskleidžia skirtingus pokyčius organizme:

• kreatininas ir glomerulų filtracijos greitis – inkstų filtravimo pajėgumus;
• urea – azotinių medžiagų kaupimąsi;
• kalis, natris – elektrolitų balansą;
• gliukozė / HbA1c – cukrinio diabeto riziką;
• bendras baltymas ir albuminas – mitybos ir baltymų netekimą;
• šlapimo rūgštis – akmenligės ir kitų šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimų priežastis;
• kalcis, jonizuotas kalcis, fosforas – gali parodyti sutrikusią mineralų apykaitą;
• CRB – uždegimą; bendras kraujo tyrimas – anemiją.

Šie inkstų tyrimai leidžia:

• nustatyti inkstų ligą ankstyvoje stadijoje;
• įvertinti ligos progresavimo riziką;
• pradėti savalaikę inkstų ligos prevenciją;
• sumažinti dializės ar transplantacijos riziką ateityje.

Inkstų ligos simptomai

Inkstų tyrimai itin rekomenduojami pacientams:

• kuriems padidėjęs kraujo spaudimas ar cukraus koncentracija kraujyje;
• kurių šeimoje yra buvę inkstų ligų atvejų;
• kurie yra vyresni nei 40 metų;
• pastebintiems kojų tinimus, nuovargį ar pakitusią šlapimo spalvą.

Pasaulinė inkstų diena – puiki proga stabtelėti ir prisiminti savo sveikatą, o inkstų tyrimai gali padėti laiku pastebėti pokyčius bei pasirūpinti savimi. Tegul ši diena primena, kad didžiausia dovana sau yra nuolatinis rūpestis savo sveikata!

DUK

Kaip patikrinti inkstus?

Inkstų sveikatą galima įvertinti atlikus kelis tyrimus – tiek instrumentinius, tiek laboratorinius. Dažniausiai skiriami kraujo ir šlapimo tyrimai, kurie padeda nustatyti inkstų funkcijos rodiklius (pvz., kreatinino koncentraciją kraujyje, glomerulų filtracijos greitį ar baltymo kiekį šlapime). Taip pat gali būti atliekama inkstų echoskopija, leidžianti įvertinti inkstų dydį, struktūrą ir galimus pakitimus.

Kada tikrinti inkstus?

Inkstus rekomenduojama tikrinti profilaktiškai, ypač jei priklausote rizikos grupei. Tyrimus verta atlikti, jei padidėjęs kraujospūdis, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje, šeimoje yra buvę inkstų ligų, taip pat vyresniems nei 40 metų asmenims. Inkstų tyrimai taip pat rekomenduojami pastebėjus galimus inkstų ligos simptomus, tokius kaip kojų tinimas, nuovargis, pakitusi šlapimo spalva ar dažnesnis šlapinimasis.

Kokie tyrimai parodo inkstų ligą?

Inkstų ligos dažniausiai nustatomos įvertinus kelių skirtingų tyrimų rezultatus – pavyzdžiui, kraujo tyrimai leidžia įvertinti pagrindinius inkstų funkcijos rodiklius. Padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje ir sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis (GFG) gali rodyti susilpnėjusią inkstų filtravimo funkciją ir galimą lėtinę inkstų ligą. Taip pat vertinami elektrolitai, nes pakitęs kalio ar natrio kiekis taip pat gali signalizuoti apie sutrikusią inkstų veiklą.

Svarbios informacijos suteikia ir šlapimo tyrimai. Jei šlapime randama baltymo ar padidėjęs albumino ir kreatinino santykis (ACR), tai gali būti vienas ankstyviausių inkstų pažeidimo požymių. Kraujo ar leukocitų pėdsakai šlapime kartais rodo uždegiminius procesus, šlapimo takų infekcijas ar kitus inkstų sutrikimus.

Kai kuriais atvejais atliekami ir vaizdiniai tyrimai – inkstų echoskopija. Ji leidžia įvertinti inkstų dydį, struktūrą bei galimus pakitimus – akmenis, cistas ar šlapimo nutekėjimo sutrikimus.

Įvertinus šių tyrimų visumą gydytojas gali tiksliau nustatyti, ar inkstai funkcionuoja tinkamai ir ar nėra inkstų ligos požymių.