Skrandžio vėžys, kas tai?

Skrandžio vėžys – tai vienas pavojingiausių ir dažniausiai pasitaikančių onkologinių susirgimų pasaulyje. Nors jo dažnumas per pastaruosius dešimtmečius mažėja, jis vis dar išlieka svarbia sveikatos problema Lietuvoje ir visame pasaulyje. Šis straipsnis skirtas aptarti skrandžio vėžio rizikos veiksnius, simptomus, diagnostiką, gydymą ir prevenciją, taip pat akcentuoti svarbiausius aspektus, padedančius sumažinti šios ligos pavojų.

Skrandžio vėžys (karcinoma) – tai piktybinis navikas, kuris išsivysto skrandžio gleivinės ląstelėse. Dažniausiai jis prasideda nuo vidinio skrandžio sluoksnio (gleivinės) ir laikui bėgant gali plisti į kitus sluoksnius, aplinkinius audinius bei organus. Skrandžio vėžys yra įvairių tipų, tačiau dažniausias yra adenokarcinoma, kuri sudaro daugiau nei 90 % visų skrandžio vėžio atvejų.

Skrandžio vėžio rizikos veiksniai

Ligos išsivystymui įtaką daro įvairūs veiksniai. Kai kurių iš jų mes negalime kontroliuoti, tačiau daugelis yra susiję su gyvenimo būdu, todėl jų valdymas gali sumažinti susirgimo tikimybę.

1. Amžius ir lytis
Skrandžio vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyresniems nei 55 metų žmonėms. Vyrai serga dažniau nei moterys – šios ligos rizika vyrams yra maždaug dvigubai didesnė.

2. Helicobacter pylori infekcija
Helicobacter pylori bakterija yra vienas svarbiausių skrandžio vėžio rizikos veiksnių. Ilgalaikė šios bakterijos sukelta infekcija gali sukelti lėtinį skrandžio gleivinės uždegimą ir atrofiją, o tai didina vėžio išsivystymo tikimybę.

3. Mityba
Dieta, kurioje gausu sūdyto, rūkyto, perdirbto ar konservuoto maisto, yra susijusi su didesne skrandžio vėžio rizika. Nitritai ir nitratai, esantys tokiuose maisto produktuose, organizme gali virsti kancerogeninėmis medžiagomis. Priešingai, dieta, kurioje gausu šviežių daržovių, vaisių ir ląstelienos, gali apsaugoti nuo šios ligos.

4. Rūkymas ir alkoholis
Rūkymas didina riziką susirgti skrandžio vėžiu, ypač jei rūkoma ilgą laiką. Taip pat svarbus veiksnys yra gausus alkoholio vartojimas.

5. Genetika ir paveldimumas
Asmenys, kurių artimi šeimos nariai sirgo skrandžio vėžiu, turi didesnę šios ligos riziką. Kai kurios genetinės mutacijos taip pat siejamos su skrandžio vėžiu.

6. Kiti veiksniai
Kitos būklės, tokios kaip skrandžio polipai, lėtinė gastrito forma (ypač atrofinė gastritas), Barrett’o stemplė ir autoimuninė anemija, taip pat gali padidinti riziką.

Skrandžio vėžio simptomai

Vilnelės Klinikų gydytojas abdominalinis chirurgas Martynas Lukšta sako, kad skrandžio vėžio simptomai ankstyvoje stadijoje dažnai būna nespecifiniai arba visiškai nepastebimi. Būtent dėl šios priežasties liga dažnai diagnozuojama jau pažengusioje stadijoje.

Ankstyvieji simptomai gali būti:

• pilvo diskomfortas ar skausmas;
• pykinimas ar vėmimas;
• apetito praradimas;
• svorio netekimas be aiškios priežasties;
• pilvo pūtimas ar sotumo jausmas net suvalgius nedidelį maisto kiekį.

Pažengusioje stadijoje gali atsirasti ir rimtesnių simptomų:

• kraujavimas iš virškinamojo trakto (vėmimas krauju arba tamsios spalvos išmatos);
• stiprus skausmas pilvo srityje;
• gelta (odos ar akių pageltimas);
• skysčių kaupimasis pilvo ertmėje (ascitas).

Skrandžio vėžio diagnostika

Ankstyva diagnostika yra esminė siekiant geresnių gydymo rezultatų. Esant ankstyvai skrandžio vėžio stadijai, išgyvenamumo rodikliai ženkliai pagerėja.  Tyrimai, kurie padeda nustatyti skrandžio naviką:

1. Endoskopija
Endoskopija yra pagrindinis diagnostikos metodas, tai yra auksinis standartas skrandžio vėžio diagnostikoje. Jos metu plonas vamzdelis su kamera (endoskopas) įvedamas į skrandį per burną, kad gydytojas galėtų apžiūrėti skrandžio gleivinę. Jei aptinkama įtartinų vietų, atliekama biopsija – mažo audinio gabalėlio paėmimas histologiniam tyrimui. Tai yra pirminio pasirinkimo tyrimas, kuris naudojamas skrandžio vėžio diagnostikoje. Šis tyrimas gali būti atliekamas su arba be paciento sedacijos (narkozės), tačiau geresnė skrandžio apžiūra yra tuomet, kai pacientas/ė procedūros metu miega.

2. Radiologiniai tyrimai
Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) padeda įvertinti, ar vėžys išplitęs į kitus organus ar limfmazgius. Jis reikalingas ligos stadijai nustatyti, kuomet yra histologiškai verifikuotas/nustatytas skrandžio navikas.

3. Kraujo tyrimai
Kai kuriais atvejais kraujo tyrimai gali padėti įvertinti bendrą paciento būklę ar nustatyti vėžio žymenis, tokius kaip CA 72-4 ar CEA (karcinoembrioninis antigenas). Tačiau vėžio žymenys/markeriai nėra specifinis rodiklis, jis daugiau yra naudojamas vėžio gydymo eigoje, kaip indikatorius chemoterapiniam gydymui.

4. Ultragarsinė endoskopija
Tai išplėstinis endoskopinis metodas, leidžiantis tiksliai įvertinti naviko invazijos gylį ir artimiausių limfmazgių būklę. Jis tiksliai gali nustatyti naviko dydį ir stadiją, dėka to, galima nustačius tiksliai ligos stadiją ir parinkti  optimaliausią gydymo taktiką.

Vienintelė galimybė išgyti – chirurginis gydymas
Svarbu pažymėti, kad šiuo metu vienintelė išgijimo galimybė nuo skrandžio vėžio yra visiškas naviko pašalinimas chirurginiu būdu. Jei vėžys aptinkamas ankstyvoje stadijoje, operacija gali būti pakankama visiškam išgijimui. Priklausomai nuo situacijos, chirurginis gydymas gali apimti:

• Dalį skrandžio (subtotali gastrektomija): pašalinama tik dalis skrandžio, kartu su limfmazgiais aplink naviką.
• Visą skrandį (totalinė gastrektomija): kai vėžys yra plačiai išplitęs, pašalinamas visas skrandis. Ši procedūra reikalauja žarnyno ir stemplės sujungimo, kad būtų atkurta virškinamojo trakto funkcija.

Po chirurginio gydymo pacientams dažnai reikalinga papildoma terapija, tokia kaip chemoterapija ar radioterapija, siekiant sumažinti ligos atkryčio riziką. Deja, jei liga yra pažengusi, operacija tampa sunkiau įmanoma, o gydymas dažniausiai sutelkiamas į simptomų valdymą.

Gydymo metodai

Be chirurgijos, skrandžio vėžiui gydyti taikomi ir kiti metodai, skirti sumažinti ligos plitimą ar palengvinti simptomus:

1. Chemoterapija
Chemoterapija taikoma tiek prieš operaciją (neoadjuvantinė), tiek po jos (adjuvantinė) arba kaip pagrindinis gydymo būdas esant metastazėms.

2. Radioterapija
Radioterapija retai naudojama kaip savarankiškas metodas, tačiau ji gali būti derinama su chemoterapija.

3. Tikslingoji terapija ir imunoterapija
Šiuolaikiniai gydymo metodai, tokie kaip tikslingieji vaistai ar imunoterapija, gali būti efektyvūs tam tikroms pacientų grupėms.

Prevencija

Nors skrandžio vėžio rizikos visiškai pašalinti neįmanoma, sveikas gyvenimo būdas gali reikšmingai sumažinti tikimybę susirgti šia liga. Rekomendacijos apima:

• vengti rūkymo ir perteklinio alkoholio vartojimo;
• laikytis sveikos ir subalansuotos mitybos;
• reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei yra šeimos narių, sirgusių skrandžio vėžiu;
• gydyti Helicobacter pylori infekciją;
• vengti druskos pertekliaus ir sumažinti konservuoto maisto kiekį.

Išvados

Skrandžio vėžys yra rimta liga, kurios pagrindinis išgijimo būdas yra chirurginis naviko pašalinimas. Laiku atlikta diagnostika ir tinkamai parinktas gydymas gali padėti pasiekti gerų rezultatų ir išsaugoti gyvenimo kokybę bei gyvybę. Svarbu ne tik gydyti, bet ir stengtis užkirsti kelią šiai ligai, laikantis sveiko gyvenimo būdo principų bei reguliariai tikrinantis sveikatą. Lietuvos sveikatos sistema turi išvystytus diagnostikos ir gydymo metodus, todėl labai svarbu, kad pacientai naudotųsi šiomis galimybėmis ankstyvai vėžio diagnostikai ir gydymui.

Vilnelės Klinikose teikiamos abdominalinio chirurgų paslaugos, orientuotos į efektyvų gydymą ir savalaikę prevenciją. Mūsų specialistai pasirūpins, kad Jūsų sveikatos klausimai būtų išspręsti. Kviečiame nelaukti ir registruotis gydytojo abdominalinio chirurgo konsultacijai!